Darbo laiko apskaita yra esminė organizacijų veiklos dalis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip darbo valandų sekimas gali paveikti darbuotojų sveikatą ir gerovę. Tiksliai fiksuojant darbo valandas ir stebint darbo procesus, galima užtikrinti teisingą apmokėjimą ir išvengti teisinių klaidų. Tačiau pernelyg griežtas ir nuolatinis darbo laiko stebėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes darbuotojams, ypač jei jis pažeidžia darbo ir poilsio balansą.
Pirmiausia, būtina pabrėžti, kad nuolatinis darbo valandų sekimas gali didinti darbuotojų stresą ir sukelti jausmą, kad jų kiekvienas judesys yra tikrinamas. Tai gali sukelti nepasitenkinimą, mažinti motyvaciją ir sukelti darbo vietos įtampą. Jei darbuotojai jaučiasi pernelyg kontroliuojami ir neturi galimybės laisvai organizuoti savo darbo, tai gali neigiamai paveikti jų psichinę sveikatą ir emocinę gerovę.
Be to, pernelyg intensyvus darbo laiko sekimas gali paskatinti darbuotojus dirbti daugiau valandų nei numatyta ir netgi ignoruoti būtinas pertraukas bei poilsį. Tai gali lemti perdegimą, nuovargį ir ilgesnį atsigavimo laikotarpį. Toks nuolatinis darbo krūvio didinimas gali sukelti fizinius negalavimus, kaip galvos skausmai, nugaros skausmai ar miego sutrikimai. Ilgainiui tai gali turėti ilgalaikės įtakos darbuotojo sveikatai, sumažinant jo darbo našumą ir produktyvumą.
Svarbu išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio laiką, kad darbuotojai galėtų pailsėti ir atsigauti. Nors darbo laiko sekimas būtinas, reikia rūpintis, kad jis netaptų stresoriaus šaltiniu. Darbdaviai turėtų skatinti sveiką darbo aplinką, kurioje darbuotojai galėtų laikytis tinkamų darbo ir poilsio valandų, taip išvengiant perdegimo ir fizinės bei psichinės sveikatos problemų.
