Kartais įdomu paspėlioti ateitį. Tiesiog pasvarstyti, kas galėtų mūsų laukti po 20, 50 ar net 100 metų. Tą bandė ir įvairūs iškilūs veikėjai ir žurnalistai 1900-siais. Kai kuriems sekėsi gana neblogai… Tiesa, dabar jų spėlionės sukelia šypseną, tačiau daugiau tikėtis nevertėtų ir iš dabartinių mūsų spėlionių. Gal po 100 metų iš šių žodžių skaitytojai irgi pasijuoks, pasišaipys.
20 metų laikotarpis atrodo ranka pasiekiamas, vargu ar per tą laiką pavyks atsikratyti taršių benzininių ir dyzelinių automobilių. Štai 50 metų laikotarpis jau įdomesnis, nes per tą laiką pasikeis net 2 žmonių kartos. Tai, kas dabartinei kartai yra iššūkis, kitai kartai sukels nuostabą, o dar kitai kartą – juoką.
Bandom? 😉
Kosminiai turtuoliai
Gaila, tačiau atrodo, kad kosmosą užvaldys ne valstybės, o turtuoliai. Atsiras kelios kompanijos, kurios kolonizuos kosmosą pirmos. 2022 metais į tokius turtuolius pretenduoja Elonas, Muskas, Jeff Bezos, Richardas Brunsonas. Pamažu pradeda atsirasti ir daugiau kompanijų, susijusių su kosminiais tyrimais. Per artimiausius 20 metų šios kompanijos pradės kosmines misijas į artimiausias planetas ir kitus kosminius kūnus. Manote, Marsas yra iššūkis? Jis atrodys ranka pasiekiamas, o štai ką tokios kompanijos gali rasti Fobe ir Deime – Marso palydovuose? Jau neskaitant apie Mėnulį, kuris turėtų tapti ne tik moksline baze, bet ir didele kasykla. Tiesa, jį reiktų dar išžvalgyti, nes pagal paviršiaus sudėtį sunku spręsti, kokių metalų ar mineralų klodų jis turi.
Kitas žingsnis – dirbtinės stotys-fabrikai. Iškastą žaliavą pristatyti į žemę dideliais kiekiais gali būti itin didelis iššūkis. Tuo tarpu pastatyti gamyklas, skrendančias aplink žemę yra kur kas paprasčiau. Reikės tik išspręsti energijos klausimus.
Per 50 metų gali atsirasti labai įtakingų verslininkų klanas, valdantis kosmosą. Ar jie sklandžiai dirbs su valstybinėmis kosmoso organizacijomis? Gal kartais, tačiau dėl per didelio biurokratizmo mechanizmo, valstybinės kosmoso agentūros jau dabar yra pakankamai gremėzdiškos ir lėtos. Mokslinių tyrimų srityje rezultatai bus neblogi, tačiau žaliavos ir gamyba atiteks siaurai grupei žmonių.
Gyvenimas ant vandens
Klimato kaitos sustabdyti nepavyks. Deja, kovą su gamta kai kurios šalys pralaimės gana „sausai“. Kad ir kiek dambų pastatytumėme, vandenyno lygio nesustabdysime. Tai reiškia, kad per 50 metų vandens lygis pakils dramatiškai. Ką darys tos šalys, kurios atsidurs po vandeniu? Perkels visus gyventojus į negyvenamas teritorijas Grenlandijoje ar viduryje Sacharos? Tikrai ne. Žmonija pradės naują gyvenimo etapą – gyvenimą ant vandens. Jau dabar tam turime visas sąlygas – vandenyne galime pastatyti polius, ant kurių stovėtų miestai. Giliuose vandenyse galime pastatyti plaukiojančias platformas – kelis kartus didesnes, nei naftos platformos. Vandenynus skrodžia didžiuliai kruiziniai laivai, kuriuose vienu metu gyvena tūkstančiai žmonių. Vandenynai pakils keliais metrais, ne šimtais ar tūkstančiais metrų, todėl žemė vis tiek kažkur išliks. Laivai švartuosis ne Klaipėdoje, o prie Karpatų, kur ir persikels pagrindiniai uostai.
Lietuva, deja, bus ta šalis, kuri gali atsidurti po vandeniu. Žemaitijoje gyvenimas pasikeistų dramatiškai, nes tektų kelti miestus ant polių. Pakilusios jūros gylis nebūtų didelis – 5-8 metrai sekliausiose vietose. Buvusių ežerų vietose gylis sumažėtų dėl jūros srovių nešamo smėlio. Tiesiog ant polių būtų galima pastatyti ištisus miestus ir miestelius. Susisiekimas – laivais ir lėktuvais.
Tokių miestų ant polių laukia keletas labai rimtų iššūkių. Tai geriamasis vanduo ir žemės ūkio produkcija. Jūros kopūstais išvien nesimaitinsime. Taip pat vienas iš iššūkių – energija. Geriamo vandens gręžinių pasidaryti nebus labai daug problemų. Auginti daržoves galima vertikaliuose ūkiuose, šiltnamiuose, visus metus. Kur kas rimtesnis iššūkis – energija. Reikės kažkaip šildytis, o neturint iškastinio kuro ir medienos, tai bus gana sudėtinga. Elektra apsirūpinti padės saulės, vėjo ir bangų jėgainės. Tokių elektrinių pakaktų kasdieniniam gyvenimui. Tektų sugalvoti ir atliekų perdirbimo mechanizmus, nes teršti jūrą po kojomis būtų labai netoliaregiška.
Prasčiau su gamyba, kuriai reikia didesnių energetinių resursų tose vietose, kur neįmanoma išgauti naftos ir dujų. Tiesa, vamzdynus nutiesti ir dabar nėra problema. Persikėlimas gyventi ant vandens priverstų mūsų visuomenę ieškoti labai įdomių technologinių sprendimų. Kai kuriais atvejais būtų paskaičiuota, kad perkelti visą miestą į sausumą, kuri nebus apsemta dar 100 metų, bus kur kas pigiau, nei statyti miestą ant polių. Dirbtinės salos? Jo įmanomos tik labai turtingose šalyse. Lietuva turėtų tenkintis nedidelėmis polinėmis gyvenvietėmis ir gerai išvystytu laivų susisiekimo tinklu. Atstumai nedideli, todėl judrūs kateriai ir jachtos idealiai tiktų.
Kosminės technologijos
Per artimiausius 20 metų 5G technologija turėtų sulaukti rimto konkurento – kosminio interneto. Jau dabar šioje srityje vyksta arši kova. Starlink palydovai krenta, tačiau tik laiko klausimas, kada šis tinklas pradės veikti stabiliai. Tada nebereikalingi didžiuliai ryšio bokštai, pakanka mažesnių, statomų ant pastatų. Jei jau teks gyventi ant vandens, tokie sprendimai užtikrins ryšį.
Internetas jau dabar yra laikomas prigimtine teise. Po kelių dešimtmečių tiesiog nebeįmanoma pagalvoti, kaip įmanoma gyventi be ryšio.
O kompiuteriai? Kompiuterių tobulėjimas yra savaiminis procesas, kurį diktuoja poreikiai. Jis jau dabar pakankamai mažas, kad tilptų delne. Jei telpa delne, reiškia telpa ir bet kokiame prietaise. Daiktų internetas (IoT) per 50 metų taip ištobulės, kad galėsime kalbėtis su mikrobangų krosnelėmis, šaldytuvais, vonios veidrodžiais, unitazais. Su robotais siurbliais, užuolaidomis ir televizoriais kalbamės jau dabar. Po 50 metų valdymas pulteliu bus toks pats retro, kaip vinilinės plokštelės dabar, kai jų mados praeina ir vėl grįžta laiko bangomis.
Ar po 50 metų bus demokratija?
Ateities spėjimo kontekste, toks klausimas yra logiškas. Nereiktų pamiršti, kad demokratija gyvuoja daugiau nei 2000 metų, todėl 50 metų nelabai turi šiai santvarkai įtakos. Ji kaip buvo, taip ir išliks. Gal kai kurios bendruomenės bus linkusios į autokratiją, teokratiją ar oligarchiją, tačiau demokratijai pavojaus nėra.
Kadangi prieiga prie technologijų išliks, pliuralizmas irgi bus labai svarbus. Jei yra daug nuomonių, požiūrių, diskusijų – tai ideali terpė demokratijai. Jei bendruomenė bus pavargusi nuo nekonstruktyvių diskusijų, biurokratizmo, laikinai rinksis autokratiją, tačiau jos kęsti ilgiau nei 20 metų noro nebus. Ypač, kai bendruomenės dėl gamtinių sąlygų taps atskiresnės (sausumos vs. vandenų).
Tautų kraustymasis
Tautų kraustymasis yra nuolatinis procesas. Jis vyksta pastaruosius 10 000 metų, kai tik žmonės pasiskirstė tautomis. Dėl gamtinių sąlygų, technologinės pažangos ir kosminių technologijų tautų kraustymasis labai paspartės.
Kai kurios šalys pasirinks persikėlimo kelią. Tai reiškia, kad visa Estija ar Lietuva gali persikelti gyventi toliau nuo jūros. Toks persikėlimas sukurs labai nemažai iššūkių, nes tada tauta atsidurs šalia kitų tautų, su kuriomis neturėjo arba turėjo mažai sąlyčio per pastaruosius 100 metų. Tai užprogramuoti konfliktai, todėl visuomenių laukia daug darbo…
Dalis tautos gali emigruoti į kitas šalis ir jungtis prie ten jau įsikūrusių diasporų. Kita dalis tautos gali palikti žemės planetą ir pradėti dirbti kosmose – kolonijose. Ten, kur sparčiausiai rasis dideli pramonės objektai, susikurs ir gyvenamos kolonijos. Atsiradus didesniems žmonių susibūrimams, atsiras ir palikuonių, todėl kai kurios kartos jau bus gimusios kosmose. Kokiai tautai jie priklausys, jei vienas iš tėvų emigrantas iš Lietuvos, o kitas iš Nigerijos, o jie visą gyvenimą praleido kosminėje stotyje aplink žemę arba Marso požemiuose?
Tautų kraustymasis taps radikalesnis ir masiškesnis, kaip ir tarp tautų kylantys konfliktai. Kaip juos spręsime, priklausys nuo politinės valios.
Ar gyvensime 150 metų?
Medicina tobulėja itin sparčiai. Nepaisant to, žmonija vis dar turi sunkumų įveikdama tam tikras užkrečiamas ligas. Per 50 metų žmogaus amžius gali būti pratęstas iki 150 metų, tačiau tai bus prieinama tik nedaugeliui. Tai reiškia, kad turtingieji galės gyventi 150 metų, o neturtingieji gyvens tiek, kiek atlaikys jų organizmas. Gyvenant virš jūros žmonės susidurs su papildomais iššūkiais, kurie iki šiol mums dar nėra žinomi. Taip pat daugybė iššūkių medicinos srityje laukia ir išvykstantys į kosmosą. Ar pagyvenę ten 10 metų vis dar galės vaikščioti sugrįžę į žemę? Didelis klausimas…
Medicina dirba ilgaamžiškumo srityje jau dabar, tačiau per 50 metų didelio proveržio nebus ir dėl etinių sumetimų. Kaip visuomenė žiūrės į „nemirtingus“ savo lyderius? Ką veiks vienas iš sutuoktinių, jei kitas atsisakys prasiilginti savo gyvenimą ir pasirinks natūralią organizmo vystymosi eigą ir pabaigą? Kaip intelektas reaguos į prailgintą gyvenimą? Ar demencija prasitęs ir prasidės sakykime nuo 135 metų, kai žmogus gyvens 150? Čia kyla labai daug etinių dilemų, kurios turės šalininkų ir priešininkų visose bendruomenėse ir net pavienėse šeimose. Tokių dilemų išspręsti nepavyks per 50 metų, todėl šis klausimas turėtų būti pateiktas dar tolimesnei ateičiai.
Pasižiūrėsime, ar šios prognozės bent iš dalies bus įgyvendintos.
Jos surašytos 2022 metų gegužės 9 dieną, Vilniuje, Lietuvoje.
Koordinatės: 54.72842344939471, 25.236872852069475
Naujienos 