Skaitmeninė prekyba tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo ne tik e. prekybos apimtys, bet ir verslų investicijos į technologinius sprendimus – nuo mažų šeimos verslų iki stambių rinkos žaidėjų. Augant konkurencijai ir klientų lūkesčiams, iškyla klausimas: kas lemia sėkmingą el. komercijos projektą? Ar tai – estetiškas dizainas, sklandus funkcionalumas, o gal patogi vartotojo sąsaja?

Elektroninės komercijos sėkmė yra rezultatas ne vieno, o keleto svarbių komponentų sąveikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl dizainas, funkcionalumas ir vartotojo sąsaja turi būti traktuojami kaip tarpusavyje susijusios sritys, o ne atskiros savybės, ir kaip tai atsispindi praktiniuose sprendimuose Lietuvos rinkoje.

Dizainas – pirmasis įspūdis, bet ne paskutinis

Kokybiškas dizainas yra pirmasis elementas, kurį pastebi lankytojas vos atsidaręs el. parduotuvę. Spalvų deriniai, šriftai, vizualiniai akcentai ir nuotraukos kuria pirmąjį įspūdį apie prekės ženklą. Tyrimai rodo, kad net 75 % vartotojų susidaro nuomonę apie įmonės patikimumą remdamiesi vien vizualiniu įspūdžiu. Todėl dizainas turi būti ne tik estetiškas, bet ir atitikti verslo identitetą, vertybes, produktų pobūdį.

Tačiau svarbu suprasti, kad dizainas neturi būti „perkrautas“. Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai elektroninės parduotuvės kūrimas pradedamas nuo ambicingų dizaino idėjų, tačiau pamirštama apie lankytojo elgseną – mobilų naršymą, aiškų meniu, greitą prekių suradimą. Todėl dizainas turi būti subalansuotas: reprezentatyvus, bet kartu funkcinis.

Funkcionalumas – paslėptas, bet lemiantis sėkmę

Funkcionalumas yra tai, kas nulemia, ar lankytojas taps klientu. Ar puslapis kraunasi greitai? Ar paieška veikia tiksliai? Ar atsiskaitymo procesas paprastas ir be klaidų? Šie klausimai dažnai tampa kritiniais taškais, ypač kai kalbama apie mobiliuosius įrenginius. Lietuvos rinkoje jau ne vienerius metus stebime tendenciją – apie 60–70 % lankytojų el. parduotuves pasiekia per telefonus. Jei sistema nepritaikyta mobiliesiems – prarandami užsakymai.

Tinkamai suprogramuoti filtrai, prekių likučių sinchronizacija, sandėlio valdymo sistemos, atsiskaitymai per „Bank Link“, „Mokėjimai.lt“ ar „Stripe“ – tai būtini funkciniai elementai, be kurių el. komercija neveiks efektyviai. Nors šie sprendimai „nematomi“ galutiniam vartotojui, jų kokybė nulemia viso projekto patikimumą ir augimo galimybes.

Vartotojo sąsaja – kaip naudotojas jaučiasi naršydamas?

Vartotojo sąsaja (angl. User Interface arba UI) apima viską, ką lankytojas mato ir kaip jis sąveikauja su puslapiu – mygtukai, išskleidžiami meniu, prekių išdėstymas, filtrų pozicijos, atsiskaitymo žingsniai. Nors sąsaja glaudžiai susijusi su dizainu, ji labiau orientuota į naudojimo patogumą, intuityvumą.

Čia labai svarbus yra UX (angl. User Experience) – t. y., kaip jaučiasi lankytojas naudodamasis svetaine. Pavyzdžiui, jei pirkimo kelias užtrunka daugiau nei 3 žingsnius, konversijų rodikliai gali kristi. Arba jei svarbiausi mygtukai nėra pakankamai aiškūs – lankytojas paprasčiausiai išeina.

Praktiškai tai reiškia, kad internetinių svetainių kūrimas šiandien turi būti orientuotas ne į savininko pageidavimus, o į galutinio vartotojo patirtį. Lietuvoje jau atsiranda vis daugiau įmonių, kurios prieš pradedant kurti el. komercijos sprendimą atlieka UX analizę – tai sveikintina praktika, nes ji padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

Kur slypi balansas tarp visų trijų?

Dizainas be funkcionalumo tampa tik vaizdu. Funkcionalumas be sąsajos – painus ir nepatogus. Sąsaja be estetikos – nepatraukli. Todėl elektroninės parduotuvės kūrimas yra visų trijų elementų sintezė. Kiekvienas projektas turi prasidėti nuo vartotojo analizės, konkurencinės aplinkos vertinimo, o tik tada pereiti prie techninių sprendimų.

Šiuolaikinės platformos kaip „Shopify“, „WooCommerce“, „Magento“ ar „OpenCart“ leidžia pasiekti aukštą funkcionalumo ir dizaino kokybę net ir vidutinio biudžeto projektuose. Tačiau labai svarbu neapsiriboti „iš dėžutės“ sprendimais – rinkos lyderiai Lietuvoje vis dažniau investuoja į individualiai pritaikytus UX sprendimus, kurie leidžia jiems išsiskirti.

Projektų valdytojams būtina koordinuoti darbus tarp dizainerių, programuotojų ir verslo atstovų – tik taip galima sukurti sistemą, kuri veikia ne tik techniškai, bet ir kuria naudą. Ypač kai el. komercija tampa vis reiklesnė – vartotojai nori greičio, aiškumo ir pasitikėjimo.

Ką vertina Lietuvos vartotojai?

Remiantis Lietuvos vartotojų tyrimais, lankytojai labiausiai vertina aiškų navigavimą, greitą įkrovimo laiką, paprastą atsiskaitymą ir galimybę grįžti prie ankstesnių pirkinių. Tai reiškia, kad svarbiausi sprendimai turi būti grindžiami ne tik kūrybiškumu, bet ir duomenimis.

Nors kai kuriems verslams gali kilti pagunda orientuotis tik į išvaizdą, verta prisiminti, kad net gražiausias dizainas nepadės, jei sistema lūžta, o pirkimo kelias – painus. Sėkmingi projektai Lietuvoje – tai tokie, kurie integruoja visas tris sritis į vientisą, klientui patrauklią patirtį.