Gyvenimas kartais pateikia nemalonių staigmenų ir trauma mus užklumpa visiškai netikėtai. Nesvarbu, ar tai nesėkmingas paslydimas ant šlapio grindinio, sporto metu patemptas raištis ar buitinė nelaimė keliant sunkų daiktą, rezultatas dažniausiai būna tas pats. Mus lydi skausmas, ribotas judėjimas ir didelis noras tiesiog atsigulti ir nieko nedaryti. Būtent čia ir prasideda pati svarbiausia istorijos dalis, kurią daugelis žmonių praleidžia pro akis. Natūrali mūsų reakcija į skausmą yra poilsis ir visiškas nejudrumas, tačiau šiuolaikinė medicina ir kineziterapija sako griežtą ne pasyviam laukimui. Egzistuoja taip vadinamas auksinis laiko tarpas, kuris dažniausiai trunka apie keturias savaites po įvykusios traumos. Būtent šis laikotarpis nulemia, ar trauma sugis be pėdsakų, ar ji taps nuolatiniu jūsų palydovu, primenančiu apie save kiekvieną kartą keičiantis orams ar patiriant didesnį fizinį krūvį.

Kodėl pirmosios savaitės yra kritinės jūsų kūnui

Mūsų kūnas yra nuostabus mechanizmas, kuris pradeda gijimo procesus vos tik įvyksta trauma. Pirmosiomis dienomis po sužeidimo organizmas siunčia visas pajėgas į pažeistą vietą, todėl atsiranda patinimas ir uždegimas. Tai yra natūrali apsauginė reakcija. Tačiau vėliau prasideda audinių atsistatymo procesas, kurio metu formuojasi randinis audinys. Jei tuo metu mes tiesiog gulime lovoje ir nejudiname pažeistos galūnės ar nugaros, šis randinis audinys formuojasi chaotiškai. Jis tampa kietas, neelastingas ir vėliau trukdo normaliam judesiui. Reabilitacija pirmųjų keturių savaičių laikotarpiu yra būtina tam, kad tas naujas audinys susiformuotų tvarkingai ir lanksčiai. Be to, reikia nepamiršti ir raumenų atrofijos. Raumenys yra labai brangus resursas mūsų organizmui ir jis nemėgsta jo švaistyti. Jei raumuo nenaudojamas, kūnas pradeda juo atsikratyti stulbinančiu greičiu. Jau po kelių savaičių visiško neveiklumo raumenų masė ir jėga gali sumažėti drastiškai, o tai reiškia, kad vėliau reikės dvigubai daugiau laiko ir pastangų, norint viską atstatyti į pradinę padėtį.

Dažniausia klaida kurią darome manydami kad laikas gydo

Labai dažnai žmonės vadovaujasi senais įsitikinimais, kad jei skauda, vadinasi, negalima judėti. Žinoma, niekas nesiūlo bėgti maratono lūžusia koja, tačiau visiškas nejudrumas yra viena didžiausių klaidų. Žmonės galvoja, kad palauks, kol skausmas visiškai praeis, ir tik tada pradės mankštintis ar kreipsis į specialistus. Bėda ta, kad laukiant, kol skausmas dings savaime, dažnai praleidžiamas tas svarbus momentas, kai galima atkurti pilną judesių amplitudę. Skausmas yra signalas, bet ne visada jis reiškia, kad reikia sustoti. Dažnai jis reiškia, kad reikia keisti judėjimo būdą arba intensyvumą.

Štai ką apie tai sako patyręs kineziterapeutas Vytautas iš Nefridos klinikos:

„Matau tai beveik kiekvieną dieną savo kabinete. Žmonės ateina praėjus dviem ar trims mėnesiams po traumos ir skundžiasi, kad vis dar negali pilnai ištiesti rankos ar priminti kojos. Kai paklausiu, ką darė visą tą laiką, atsakymas būna vienodas – jie tiesiog ilsėjosi ir laukė. Problema ta, kad per tą laiką sąnarys jau spėjo sustingti, o aplinkiniai audiniai prarado elastingumą. Jei jie būtų atėję bent antrą savaitę po traumos, šiandien jau būtų pamiršę, kad kažkas buvo nutikę. Dabar gi mūsų laukia ilgas ir sunkus darbas, kurio buvo galima išvengti.“

Kaip laukimas virsta lėtiniu skausmu

Vienas pavojingiausių dalykų, nutinkančių delsiant pradėti reabilitaciją, yra lėtinio skausmo atsiradimas ir kompensacinių mechanizmų susiformavimas. Kai jaučiame skausmą vienoje kūno vietoje, mes instinktyviai bandome tą vietą apsaugoti. Pavyzdžiui, jei skauda kelį, mes pradedame šlubuoti arba statyti pėdą kitaip, kad sumažintumėme apkrovą tam keliui. Iš pradžių tai atrodo logiška, tačiau ilgainiui toks ydingas judėjimas sukelia grandininę reakciją. Dėl pakitusios eisenos pradeda kentėti klubo sąnarys, vėliau įtampa persiduoda į nugaros apačią, o galiausiai galite pradėti jausti skausmus net kaklo srityje. Jei reabilitacija nepradedama laiku, smegenys įsimena šį netaisyklingą judesio modelį kaip naują normą. Net ir sugijus pirminei traumai, jūs ir toliau judėsite netaisyklingai, kas ilgainiui sukels lėtinius skausmus visiškai kitose kūno vietose. Pirmosios keturios savaitės yra tas laikas, kai galime užkirsti kelią šiems ydingiems įpročiams ir išmokyti kūną judėti teisingai, nepaisant buvusios traumos.

Moderni reabilitacija nėra tik nuobodūs pratimai

Daugelis vis dar įsivaizduoja, kad reabilitacija yra tiesiog sunkus darbas sporto salėje, kurį reikia atlikti sukandus dantis. Tačiau šiuolaikinė medicina pažengė toli į priekį. Dabar reabilitacija yra kompleksinis procesas, kuriame derinamos įvairios metodikos. Tai gali būti fizioterapijos procedūros, kurios mažina uždegimą ir skausmą, specialūs masažai, limfodrenažas tinimui mažinti ir, žinoma, kineziterapija. Pratimai pradinėje stadijoje dažnai būna labai lengvi, skirti tik kraujotakos gerinimui ir sąnarių mobilizacijai, o ne raumenų auginimui. Specialistas prižiūri kiekvieną judesį, užtikrindamas, kad jis būtų atliekamas saugiai ir efektyviai. Tai yra bendradarbiavimas su savo kūnu, padedant jam sveikti greičiau ir kokybiškiau. Svarbu suprasti, kad profesionali pagalba nėra prabanga, tai yra būtinybė, norint išsaugoti gyvenimo kokybę.

Sprendimai yra arčiau nei manote

Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad laikas po traumos yra jūsų sąjungininkas tik tada, jei jį išnaudojate tinkamai. Pasyvus laukimas yra rizikinga strategija, kuri dažniausiai nepasiteisina. Niekas nenori gyventi su nuolatiniu maudimu ar ribotais judesiais, ypač kai to galima išvengti laiku kreipiantis į specialistus. Nesvarbu, kokio rimtumo jūsų trauma, pasikonsultuoti su reabilitologu ar kineziterapeutu visada yra gera idėja. Jie įvertins situaciją ir sudarys planą, kuris padės jums grįžti į įprastą gyvenimo ritmą kuo greičiau. Jei ieškote profesionalios pagalbos ir norite nelaukti, kol skausmas taps lėtiniu, nefridosreabilitacija.lt komanda gali būti tas atspirties taškas, nuo kurio prasidės jūsų sėkmingas gijimo kelias. Rūpinkitės savo kūnu, nes jis yra vieninteliai namai, kuriuose tenka gyventi visą laiką, ir neleiskite, kad laikina trauma taptų nuolatine problema vien dėl to, kad per ilgai delsėte. Prisiminkite, kad pirmosios keturios savaitės yra jūsų galimybių langas, tad išnaudokite jį protingai.